Vakaris 
šuniukas. Daugelis, kurie mus „seka ir stebi” tikrai atsimins šį vardą. Vakaris, tai mūsų šuniukas. Rastas Anykščiuose klaidžiojantis gatvėmis. Pirmas mūsų susitikimas su juo buvo kaip pirmoje foto. Tiesiog didelis kalnas kaltūnų, nesuprantant nei kur uodega, nei kur šuniuko nosis. Bet kaip sakoma čia ta baisybė jau praeityje. Reik gyventi čia ir dabar ir mąstyti apie ateitį….Mes su juo kiekvieną dieną, matom, stebim, kaip keičiasi gyvūnas tiesiog akyse. Neskaitant to susivėlusio veltinio pradžioje pats šuniukas vos judėjo, ėjo tik todėl, kad veda, ištisas dienas gulėjo. Bet dienos ėjo, Vakaris stiprėjo. Atrodė gyvesnis, linksmesnis, tarsi kitas šuo. Po mažu jo kojytės pradėjo dėti po ilgesnį ir didesnį žingsnį, o šiuo metu net gali lėkti. Gal lenktyniauti ir nepavyktų, bet pasišokinėti tarsi jaunas kumelaitis tikrai moka. Isismarkuoja kartais kaip turi būt, kartais vedant, jei pats kur užsižiopsai, tai trukteli patį kaip reikiant, greit supranti į kurią pusę uostinėti Vakaris nori.Taigi norėtume jam namų, tikrų, tikriausių namų. Nežiūrint į tai, kad Vakaris nėra jaunas šuo, o dažniausiai visi nori, jauno, nedidelio, arba į atitinkamą veislę panašaus šuniuko. Suprantam, kad jo šansai maži, bet galbūt esančių čia kas nors, norėtų, galėtų Vakariui suteikti orią senatvę. Nors mūsų Vakarėlio akelės jau pamažu dengia rūkas, bet jis mato, puikiai orientuojasi, pažįsta žmones, galbūt ausys ne iš pirmo karto užgirsta, bet girdi, nėra visiškoje tyloje. Galbūt kartais tos kojelės ir susipina ir sulinguoja kūnas, bet tai neišvengiama – senatvė, kuri ateina pamažu ir pas kiekvieną. Vakariui reikia specialaus maisto :konservai ir sausiukas, skirtas šuniukams, kurie turi problemų su inkstais. Taip pat , du kartus į dieną Vakaris turi gauti vaistus, vaistai, kad jo ir taip gyvenimo nelepintą kūnelį nekankintų epilepsijos priepuoliai. Reguliariai vartojant vaistus priepuolių nėra ir viskas kontroliuojama. Taigi norėtųsi, jog visgi mūsų senjoras rastu namus, turėtų savus žmones, gyventų mylinčioje šeimoje. Nes ne visiems gyvenime pasiseka papulti į gerus namus, kartais gyvenime tenka daug ką iškentėti, jog atsirastų, bent mažas vilties spindulys, kad rytojus būtų geresnis. Mes to linkim ir Vakariui, kad bent sulaukęs senjoro amžiaus, jis pajustų, tai ką kartais jaučia gyvūnai nuo mažų dienų – žmogaus meilę, tarpusavio ryšį ir daug kitų neįkainojamų ir jaučiamų dalykų, kurių įpirkti negali, bet tuo pačiu yra neįkainojami ir neišmatuojami. Laukiame Jūsų skambučių 862410686
Šiuo metu Vakaris gyvena „Vizgis” gyvūnų namuose. Astravo g. 26 Rinkuškių k., Biržų r
